Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RO RU
Kaip mus
rasti
Registracija
internetu
020 7515 2714 Kontaktai ir darbo laikas

Ką reikėtų žinoti apie venų varikozę?

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 procentų pasaulio gyventojų. Išsiplėtusios venos ne tik gadina estetinę išvaizdą, sukelia psichologinį diskomfortą bei griauna pasitikėjimą savimi. Tai ir rimta sveikatos problema - negydoma venų varikozė gresia sunkiomis komplikacijomis.

Plačiau apie venų varikozę pasakoja „Baltic Medical Centre“ medicinos centro chirurgas med. dr. doc. Gintaris Vilkevičius.

1) Kokius kojų simptomus jaučiantys žmonės turėtų kreiptis į gydytoją?

Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai. Laiku nepradėjus gydyti, gresia komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai. Todėl rekomenduočiau nedelsti ir, jau pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis į kraujagyslių chirurgą.

2) Kokie veiksniai įtakoja venų varikozės atsiradimą?

Didesnė tikimybė, kad išsivystys venų varikozė yra tiems, kurių giminėje pasitaikė venų varikozės atvejų, taip pat besilaukiančioms kūdikio moterims, dirbantiems stovimą darbą, turintiems antsvorio žmonėms. Ligos išsivystymui didelės įtakos turi alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas.

Veninės kraujotakos sutrikimai dažnėja su amžiumi (dažniausiai serga 30-70 metų amžiaus žmonės).

3) Jeigu minėtų simptomų nėra, ar patartumėte atvykti profilaktiniam tikrinimui? Jei taip, kokiais atvejais?

Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, reikėtų pasitikrinti profilaktiškai, nes jau esant minimaliems ligos simptomams galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones, pavyzdžiui, kompresines kojines, ir taip išvengti ligos progresavimo.

4) Kas tai yra skleroterapija? Ar tai skausminga ir sudėtinga procedūra?

Skleroterapija – tai poodinių venų gydymo metodas, kai į veną yra suleidžiami vaistai, veikiantys venos sienelę ir sukeliantys jos aseptinį uždegimą. Dėl medikamentų poveikio vena užanka, ilgainiui surandėja ir galiausiai išnyksta. Šiuo metodu galima gydyti tiek kapiliarines venas, tiek ir kraujotakos sutrikimą turinčius poodinius kamienus ar jungiančias venas.

Skleroterapijos procedūra nėra skausminga, ji nereikalauja nuskausminimo.

Po procedūros reikia mūvėti kompresines kojines.

5) Kokie dar yra poodinių venų varikozės gydymo būdai?

Chirurginių gydymo būdų yra keletas.

Endoveninės operacijos atliekamos be chirurginio pjūvio, o gydymo elektrodas ar šviesolaidis į venos vidų įvedamos punktuojant, tai yra praduriant odą. Pažeisti venos segmentai gydomi iš vidaus, tai yra užakinami, o kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis. Šios minimaliai invazinės chirurgijos operacijos, atsiradusios palyginus neseniai, neturi daugelio klasikinėms operacijoms būdingų trūkumų, yra saugesnės, o pooperacinis laikotarpis visiškai neskausmingas arba mažai skausmingas. Operuojant nėra pažeidžiami audiniai, esantys greta venų, išvengiama kraujosrūvų. Taip pat gerokai sumažėja infekcijos pavojus. Operuojama vietinėje nejautroje, todėl nereikalinga bendra arba spiralinė nejautra. Po tokių operacijų pacientai iš karto gali vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą ar tęsti kitą įprastą veiklą. Šios operacijos yra labai kosmetinės. Praėjus keliems mėnesiams po operacijos net nesimato, kad pacientas buvo operuotas.

Kai kuriais sudėtingais atvejais tenka taikyti atviras klasikines chirurgines operacijas. Tokiu atveju pooperacinis periodas žymiai sudėtingesnis. Tad svarbu nedelsti ir neužleisti ligos.

6) Ar venų gydymą įtakoja sezoniškumas – koks metų laikas palankiausias gydytis?

Tai priklauso nuo gydymo būdo. Jeigu reikalinga endovaskulininė terapija, sezoniškumas nėra labai ryškus. Tačiau, kai po jos per vasaros karščius pacientui reikia nešioti kompresinę kojinę, tai nėra labai komfortiška. Sezoniškumas labiau būdingas atviroms operacijoms. Kadangi jų metu atliekami chirurginiai pjūviai ir yra tam tikra infekcijos rizika, atviras operacijas geriau planuoti šaltuoju metu laiku – rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį.

7) Ar po operacijos reikės koreguoti savo įprastinę dienotvarkę, ar teks atsisakyti mėgiamos veiklos (sporto, kelionių ir pan.)? Jei taip, kokiam laikotarpiui?

Tai ir vėl priklausonuo taikomo gydymo būdo. Jei tai endovaskulinis gydymo būdas, po kurio pacientui netaikomas gulimas režimas, prie įprastos kasdienės veiklos galima grįžti tą pačią ar sekančią dieną. Pacientui patariama judėti, nes judėjimas skatina greitesnį gijimą ir leidžia išvengti tokios komplikacijos kaip giliųjų venų trombozė. Sportuoti po tokių operacijų galima praėjus savaitei. Papildomą giliųjų venų trombozės riziką sukelia ilgalaikiai, daugiau nei 4 valandas trunkantys skrydžiai. Tačiau skristi galima, tik prieš tokius skrydžius rekomenduojam susileisti vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą.

Jeigu pacientui buvo atlikta atvira operacija, jis turi riboti savo kasdieninę veiklą 2-3 savaites.

8) Kokias profikaltikos priemones rekomenduotumėte žmonėms, norintiems išvengti venų varikozės?

Poodinių venų varikozės padeda išvengti reguliarus bėgiojimas, vaikščiojimas, kompresinių kojinų nešiojimas. Naudinga yra vakarais apsipilti kojas drungnu vandeniu, nepiktnaudžiauti pirtimi, vengti sunkaus fizinio darbo.