Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RO RU
Kaip mus
rasti
Registracija
internetu
020 7515 2714 Kontaktai ir darbo laikas

Kaip skaityti kosulio ženklus?

Ne veltui sakoma, kad kosulys – sarginis šuo, saugantis Jūsų organizmą nuo pavojingų įsibrovėlių. Šis organizmo apsauginis mechanizmas pašalina dirgiklius iš kvėpavimo sistemos. Ir veikia jis tikrai galingai - kosėjant sukeliamas oro gūsis yra stipresnis nei uraganas! Jo greitis gali siekti net iki 130 metrų per sekundę! (Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 m/s.) Kosulys iš tikrųjų yra naudingas – jis išvalo bronchus ir plaučius nuo nepageidaujamų medžiagų ir padeda lengviau kvėpuoti.

Yra žmonių, skubančių pas gydytojus dėl menkiausio kostelėjimo.Tačiau, kai kosulys tampa nuolatiniu, tai ženklas, kad organizme kažkas negerai. Nors kosulys dažniausiai vargina peršalus, jį sukelti gali daugybė įvairių ligų. Ilagalaikis kasdienis kosulys tai ženklas – laikas pas gydytoją.

Šiandien kviečiame sužinoti apie kosulį daugiau, kad galėtumėte lengviau suprasti jo ženklus ir laiku į juos reaguoti. Kas yra kosulys ir kas jį sukelia? Kiek laiko trunkantis kosulys turėtų priversti sunerimti? Kokios gali būti užsitęsusio kosulio pasėkmės? Į šiuos ir kitus klausimus atsako „Baltic Medical Centre“ medicinos centro gydytoja pediatrė Ina Achmetova.

Kas yra kosulys?

Sakoma, kad kosulys – tai „plaučių sarginis šuo“. Iš tiesų tai natūralus organizmo apsauginis refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos dirginančios medžiagos. Tai reiškia, kad kosulį dažniausiai reikia skatinti, skystinti skreplius ir taip lengvinti atsikosėjimą. Tai bene dažniausias peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligų palydovas, kuris gali varginti bet kokio amžiaus žmones. Kosulys išeikvoja daug energijos ir neigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę. Greta sukeliamo diskomforto kosulys sudaro sąlygas plisti infekcijos sukėlėjui aplinkoje ir taip didina riziką užsikrėsti greta esantiems žmonėms, nes kosulio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos ne tik dulkės, teršalai, bet ir gleivės, skrepliai.

Kosulys būna dviejų rūšių.
Sausas kosulys – kai žmogus neatsikosti. Šis kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Sausas kosulys gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šalto oro.
Drėgnas kosulys – kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Drėgno kosulio slopinti nereikia, jis gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais jų atsikosėjimą.

Kas gali sukelti kosulį?

Pirmas žingsnis vertinant kosintį pacientą, yra kosulio trukmė. Pagal kosulio trukmę galima įtarti jį sukėlusią priežastį. Kosulys būna:
- ūminis – tęsiasi iki 3 savaičių. Jį sukelia peršalimo ligos, sinusitas, plaučių uždegimas, bronchų astma. Dauguma žmonių, nepasikonsultavę su gydytoju, patys be recepto nusiperka vaistų kosuliui gydyti. Dėl šios priežasties sunku apskaičiuoti ūminio kosulio paplitimą;
- užsitęsęs kosulys trunka nuo 3 iki 8 savaičių;
- lėtinis – tęsiasi daugiau nei 8 savaites, kurį sukelia trys pagrindinės priežastys:

1. Bronchų astma.

2. Gastroezofaginio refliukso liga, kurios metu vargina ilgalaikis rėmuo. Pacientai skundžiasi kosuliu kartu su skausmu ir graužimu gerklėje. Kosėjant skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Gulint simptomai sustiprėja, todėl kosti naktimis, rytais, dažniausiai kosulys būna sausas.

3. Rinosinusitas - stiprios slogos pasekmė, kuomet dalis nosiaryklės gleivių patenka į gerklę.

Kartais pacientai skundžiasi, jog kosti kelias savaites ar net mėnesius, kosulys tai sustiprėja, tai vėl išnyksta, tačiau pilnai nepasveikstama. Kosulys būna sausas, kartais lyg priepuolinis. Tada galima įtarti atipinių bakterijų (mikoplazmų, chlamidijų) sukeltą kosulį. Atliekami bendri kraujo tyrimai dažniausiai būna geri, diagnozė nustatoma tik atlikus serologinį kraujo tyrimą, t.y. nustačius specifinius antikūnus kuriai nors iš šių bakterijų.

Kosulio priežastis gali būti ir įprotis kosčioti ar psichogeninė priežastis. Kitos priežastys:per didelis krūvis balso stygoms (ilgai ir dažnai kalbant, dainuojant), taip pat dažnai kostima persirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis – dėl padidėjusio kvėpavimo takų reaktyvumo ir reagavimo į aplinkos veiksnius (pvz., šalto oro). .

Vaikų kosulį vadiname lėtiniu, kai jis tęsiasi ilgiau nei 4 savaites. Reikia atkreipti dėmesį, kad lėtinis kosulys įvairiose šalyse vargina apie 40 proc. populiacijos.

Kiek laiko trunkantis kosulys turėtų priversti sunerimti?

Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, kosulys vidutiniškai trunka apie 18 dienų. Ūminio kosulio (trunkančio trumpiau nei tris savaites) slopinti nereikėtų, nes jis atlieka apsauginį vaidmenį. Žmonės stengiasi kosulį kuo greičiau išsigydyti, o gydydamiesi padaro klaidų. Tik kas antras žmogus, kai jį ima kamuoti kosulys, konsultuojasi su gydytoju. Kiti yra linkę vartoti tuos pačius vaistus, kuriuos gydytojas kažkada buvo išrašęs. Dalis žmonių nesikonsultuoja nei su gydytojais, nei su vaistininkais, o vaistus renkasi savo nuožiūra. Kuo ilgiau kosuliui leidžiama vystytis, tuo sunkiau vėliau jo atsikratyti. Jeigu ūminis kosulys nėra gydomas, jis gali tapti lėtiniu. Tuomet gali kilti komplikacijų, o gydymas – užtrukti.

Kokias klaidas dažniausiai daro sergantieji, mėgindami gydytis patys?

Viena dažniausių klaidų – kai žmonės, stengdamiesi kosulį kuo greičiau išsigydyti, vartoja antibiotikus. Stiprus kosulys, kamuojantis kitais požiūriais sveiką suaugusįjį, dažniausiai būna virusinis, jam gydyti antibiotikų nereikia. Viena didžiausių klaidų, kai, esant sausam kosuliui, žmogus stengiasi paversti jį drėgnu ir geria acetilcisteino klasės vaistus, mukolitikus arba ambroksolio grupės preparatus, kurie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai išsiaiškinama kosulio priežastis, fiziologija, bronchų laidumo būklė. Sauso kosulio periodu geriami gleives skystinantys vaistai erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosti. Tad patiems gydytis kosulį tikrai rizikinga.

Kodėl reikia kreiptis į gydymo įstaigą?

Kosulys – tai vienas svarbiausių organizmo gynybinių mechanizmų, apsauginė reakcija, padedanti kvėpavimo takams išsivalyti nuo dulkių, svetimkūnių. Kosulys yra ligos simptomas, jis gali būti įvairus ir tik gydytojas, išanalizavęs priežastis ir kosulį lydinčius simptomus, gali nustatyti jį sukėlusią ligą. Į gydymo įstaigą reikia kreiptis, nes labai svarbu gydyti ne simptomą – kosulį, o jį sukėlusią priežastį – pagrindinę ligą. Ypatingai pacientai besiskundžiantys užsitęsusiu kosuliu, turi būti išsamiai ištirti. Į medikus kreiptis būtina, jei:

 - pacientas kosti ilgiau nei 3 savaites,
     - kosti jaunesnis nei 3 mėn. vaikas,
     - trūksta oro ar kvėpuojant girdėti švokštimas,
     - kosėjant pasirodo kraujo ar rudų skreplių,
     - jei kosulys stiprėja savaitės bėgyje – svarbiausia atmesti sunkias ligas, ypatingai plaučių uždegimą,
     - jei bendra būklė blogėja.

Daugeliu atvejų pagal informaciją apie paciento vartojamus vaistus, žalingus įpročius, gyvenamąją ir darbo aplinką, ar neturėjo kontakto su sergančiu tuberkulioze, ar anksčiau nesirgo arba neserga vėžiu, tuberkulioze ar AIDS, ar anksčiau darytose krūtinės ląstos radiogramose nenustatyta plaučių audinio pokyčių ir pan. gydytojas gali nustatyti diagnozę. Taip pat gali tekti atlikti papildomus laboratorinius ar instrumentinius tyrimus, ką galima padaryti tik gydymo įstaigose.

Kokios gali būti užsitęsusio kosulio pasekmės?

Krūtinės ląstos ir pilvo sienos skausmas, miego sutrikimai, balso pakimimas, vėmimas po kosulio, šlapimo nelaikymas, nuovargis, galvos skausmas, šonkaulių lūžiai.

Kokios būtų Jūsų rekomendacijos besiskundžiantiems užsitęsusiu ar nuolat besikartojančiu kosuliu?

Mano rekomendacijos būtų gerti daug skysčių, vėdinti patalpas, kad būtų kuo mažiau dulkių, vengti temepratūrų kaitos, šalto oro, gydyti infekcijos židinius. Varginant ūminiam kosuliui patartina vartoti daugiau „karštųjų vaistų“: pipirų, česnako, imbiero. Jie veikia kaip antioksidantai, didina seilių išsiskyrimą, skystina sekretą ir taip palengvina kosulį. Kosulį mažina ir vibraciniai masažai, specialūs kvėpavimo pratimai (baliono pūtimas) – aktyvinami virpamojo epitelio judesiai, skystina sekretą, lengvina jo pasišalinimą.