Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RO RU
Kaip mus
rasti
Registracija
internetu
020 7515 2714 Kontaktai ir darbo laikas

Kuo pavojingas padidintas kraujospūdis?

Sveiki, esu „Baltic Medical Centre“ vidaus ligų gydytoja Gitana Balčiuvienė. Šiandien aptarsiu padidėjusio kraujo spaudimo simptomus, rizikas, prevenciją ir gydymą.

Padidintas kraujospūdis arba arterinė hipertenzija yra vienas iš svarbiausių koreguojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kai kuriais atvejais žmogus nežymiai padidėjusio kraujospūdžio nejaučia, arba jaučiasi blogai, tačiau nesupranta, kodėl taip yra.

Padidintu laikomas kraujospūdis, viršijantis 140/90mmHg (normalus kraujo spaudimas yra 120/80mmHg). Tiek vieno, tiek kito rodmens padidėjimas yra pavojingas sveikatai. Aukštą diastolinį (apatinį) spaudimą dažniausiai sąlygoja susiaurėjusios arba neelastingos kraujagyslės, inkstų ar kitų organų pažeidimai. Sistolinis (viršutinis) spaudimas didėja veikiant nerviniams stresams ir kintant kraujagyslių elastingumui. Bėgant metams kraujagyslių sienelės standėja, praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išmeta kraują į aortą. Tokie staigūs spaudimo pakilimai ir kritimai yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti ir sukelti komplikacijas. Sergant arterine hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nepritaikius tinkamo gydymo, apie 80 proc. žmonių ištinka išeminis insultas, likusius 20 procentų sudaro įvairios hemoraginės komplikacijos. Tinkamai negydant kraujospūdžio,išsivysto inkstų pažeidimai.

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra paveldimumas, antsvoris, netaisyklinga mityba, alkoholio vartojimas, stresas, rūkymas, cukrinis diabetas. Dažnai manoma, kad tai pagyvenusių žmonių liga, tačiau net 50% padidintą kraujospūdį turinčių asmenų yra jaunesni nei 49 metų amžiaus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad arterinę hipertenziją neretai nustatau trisdešimtmečiams ir net dvidešimtmečiams.

Taigi norint išvengti padidėjusio kraujospūdžio, svarbu koreguoti mitybą ir gyvenseną. Reiktų vengti didelių druskos, cukraus, riebalų kiekių. Labai naudingi mūsų širdies ir kraujagyslių veiklai yra šie vaisiai ir daržovės: pomidorai, citrusiniai vaisiai, arbūzai, figos, avietės, česnakai, kopūstai, porai, špinatai, baklažanai.

Taip pat patariama bent 30 min per dieną judėti: eiti, plaukti, bėgti, važiuoti dviračiu ar pasirinkti kitą fizinę veiklą, atsisakyti rūkymo. Besaikis alkoholio vartojimas yra taip pat žalingas veiksnys. Žalingų įpročių atsisakymas vertingas bet kurio amžiaus laikotarpiu.

Noriu pabrėžti, kad tik gydytojas gali paskirti reikalingą gydymą, todėl labai svarbu neužsiimti savigyda. Šiuo atveju itin reikšmingas reguliarus ir taisyklingas vaistų vartojimas. Tinkamų vaistų pritaikymas pagal individualius paciento duomenis ir tyrimus yra gana sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir abipusio bendradarbiavimo tarp gydytojo ir paciento. Tačiau jei pacientas nedrausmingai vartoja paskirtus vaistus, užtikrinti normalaus kraujospūdžio nepavyksta.

Jei kraujospūdis normalizuojasi, gydytojas koreguoja vaistų dozes, tačiau apskritai jų atsisakyti negalima. Turintiems padidintą kraujo spaudimą žmonėms rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti paskirtus tyrimus, pagal kuriuos, jei reikia, koreguojamas gydymas.

Žmonės skatinami reguliariai tikrintis kraujo spaudimą ir patys. Tai nėra sunku atlikti namuose – kraujo spaudimo matuoklį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Yra tam tikros matavimo sąlygos: žmogus turi būti atsipalaidavęs, ramioje aplinkoje, nekryžiuoti kojų, paremti ir atpalaiduoti matuojamą ranką.

Apibendrinant noriu pabrėžti, kad arterinės hipertenzijos gydymas neapsiriboja vien tik vaistų vartojimu. Labai svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai: geros emocijos, tinkama mityba, žalingų įpročių atsisakymas, fizinis aktyvumas.

Tad jei skundžiatės galvos skausmais, svaigimu, spengimu ausyse, jaučiate širdies plakimą, skausmus širdies plote, nuovargį, mieguistumą, rankų ar kojų pirštų tirpimą, rekomenduoju nedelsti ir kreiptis į vidaus ligų gydytoją. Gydytojas nustatys patologinį arterinio kraujo spaudimo svyravimą, išsiaiškins rizikos veiksnius, paskirs reikalingą gydymą ir režimą, jei reikia, nukreips pas kardiologą tolesnei apžiūrai.